Nuo pat mažumės visos giminės ir
bendradarbiai ir pavaldiniai man sakydavo, kad aš esu muzikalus.
Tačiau aš buvau maištinga asmenybė ir su tuo visada
nesutikau. Žinau, kad muzikoj yra natos, klarnetas, obojus, dirigentas ir
didžėjus su tom mergom, kur nuogos koksą uosto. Būtent
todėl jaučiau, kad esu per kompetentingas šnekėti apie
miuziklus.
Va - mačiau "Chicago" (Illinojaus valstijoj ji yra, demonstruoju savo erudiciją,
vėjų miestu dar vadinama). Negaliu nepagirti
operatoriaus, montažisto ir apšvietėjo darbo: oskarų filmas
tai prisirinko, reikia kaip nors paminėt.
Toj pačioj
savo vaikystėj, būdamas septynerių bandžiau tapti polonezo
(toks lenkų šokis) profesionalu, tačiau palūžo valia
(ne pats). Aš rimtai. Man nepasisekė todėl, kad mano
varžovė ir partnerė buvo Catherine
Zeta-Douglasienė-Džonson.
Tas filmas,
pradedu spėt, ir yra apie mane. Renee Zellweger yra ryški mano
metafora. Paskaitytumėt mano dienoraštį! Mane "Chicagoj" taip
gražiai pamaliavojo ir aprengė, kad maniau narcisizmu susirgsiu.
Bet jau tas
politkorektiškumas...Galėtų eit kas nors prieš jį
paprotestuot.
Tūlas
internautas, jau girdžiu, klausia, kodėl nėra
priešpriešos su kiek anksčiau pasirodžiusiu miuziklu-
Š.Barto "Mulen Rouge". Šito aš nežinau.
- A.Višinskis |