Hours

Na, mielosios feministės, jeigu kuri nors iš jūsų nematė šio filmo ir nesiruošia į jį eiti, meskit į mane Jėzų. Valandos yra valandos yra valandos.

O prispaustosios masės, priešinga lytis feministėms, priešą pažinkit ir nueikit pažiūrėt, kas būtų, jei jūsų draugė sugalvotų tapti rašytoja: ši profesija subjaurojo netgi aristokratišką Nicole Kidman veidą. Neatpažįstamai. Sklinda gandai, kad ir mama neatpažino.

Filme tikėtai banaliai vėl figūruoja skaičius 3. Tris veikiančias moteris galima puikiai poruot su „25-os valandos“ draugų trijule. Griežtą Pepper paskirt prižiūrėt Kidman, paprastą Nortoną padaryt Julianne Moore naiviu vyru, o silpną Hoffman prilipdyt prie Meryl Streep.

A, kažko nepaaiškinau.

Kidman yra Virginia Wolf, tokia raidžių peckiotoja. Serga laikmečio liga- šizofrenija, todėl rūstus jos vyras žiūri, kad ji kur į kampą neprišiktų (aš irgi iki šiol abejojau, ar moterys TAI daro). Ir dar ji rašo knygą. Ir dar slapta lesbietė. Turi lietuviško kraujo- žudytis nori.

Moore yra žmona ir motina ir tos knygos skaitytoja ir dar slapta lesbietė. Nors persiplėšk. Gyvena ji penkto dešimtečio gale, vartotojiškumo suklestėjimo metu. Jos vyrą vaidina toks John Reilly, turintis nortonišką "just-a-regular-guy" tipažą (prisiminkit "Magnolijos" policininką, "Čikagos" Roxės sutuoktinį ar "The Good Girl", kur jis Aniston graibo).

Streep yra jau mūsų laikmečio veikėja, turi draugą rašytoją, kursai serga irgi mūsų laikmečio menininkų liga- AIDS. Ji turi pravardę Mrs.Dalloway, kaip ta veikėja Wolf knygos, kuri yra rašoma. Painiai ten pas juos. Tas draugas yra talentingas rašytojas ir jam irgi reikia visokeriopos globos.

Paralelės pačios peršasi. Būkit budrūs, mieli kolegos, klyno broliai. Mums ir vėl bando įkišt madingąją postmodernybės mintį: silpnoji lytis dabar yra vyrai.

Taigi. Rašytoja-skaitytoja-realizavęsis rašytojos veikėjas. Konstrukcija-skaitytojas-dekonstrukcija. Ir dar jūs išsiviepęs. Mąstykit, aš tingiu.

- A.Višinskis