|
the Ring
Savo gražioj ir
spalvotoj vaikystėj, be viso
to, kad buvau mažas, kaip ir visi ant ko nors smarkiai sėdėjau.
Vieni negalėdavo užmigt poros bokalų "Kobros"
neišgėrę, antri su trečiom žaisdavo
ekshibicionistinius-vojeristinius žaidimus, o aš
žiūrėdavau siaubo filmus.
O paskui siaubas mirė, nebeliko jo mano širdy. Kartu su Blairo
ragana, katra buvo daugiau marketingo perlas. O The Others buvo maniškio
siaubo priešmirtinės konvulsijos. Arba atsipeikėjimas prieš
galutinai numirštant pašnibždėt: "Pasakyk Džeinei, kad
ją myliu".
Jeigu man ir broliui tais laikais būtų pakliuvęs The Ring,
būtumėm apturėję tikrą traumą. Tik paklausykit
pagrindinio filmo kablio: pažiūri kažkokią
siurrealistinę kasetę, paskum paskambina telefonu, jau galvoji, kad
sąskaitos neapmokėjai, o tau sako, kad už septynių
dienų eisi su giltine viens ant vieno ir tau nepasiseks. O paskum akurat-
guli išpuvusiu snukiu spintoj ir tavęs išsigąsta (tas
klyksmas radus lavoną).
Bet dabar nebe "tie laikai". Aš ciniškas ir chamiškas
stuobrys, su polinkiais į satanistinę paranojinę
šizofreniją ir filmų žiūrėjimą.
Sėdžiu, žiūriu ir spjaudaus: matai, reikia veikėjams,
vienumoj sėdintiems, svarbiausias vietas balsu ištart arba
mįslingu veidu užduot retorinį klausimą "Kas gi tau
atsitiko (paslapties nešėjos vardas)"?
Ir aš taip galiu: Ir kada gi tie holivuderiai supras, kad protingas
vaikas rimtu ir nelaimingu veidu siaubo filme yra tolygu "black guy dies
first"? Filmo pradžioje dar turėjau vilties, bet jie
išpreparavo visą mistiką ir paliko siaubo trilerį.
Žmonės ir faktai šneka, kad šito holivudinio originalas
yra japoniškas. Supratau, kas Dreamworks, perdirbinio savininkų,
galvose buvo: čia jum už Pearl Harborą ir Honda Civic.
O jeigu tu vis dar nori pamatyt Salmos Hayek papus, spausk čia (garso
įsijungt nepamiršk),
rask paveikslėly klaidą. Sėkmės atveju būsi
apdovanotas tokia Salma, kokios nematė net jos orgazmų donoras.
- A.Višinskis |