|
Lock Stock arba Snatch
Yra dalykų, kuriuos darai labai dažnai. Vieni labai dažnai rūko ir taip pat dažnai jaučiasi esą gyvenimo sūkury. Kiti nerūko. Treti mezga. As žiūriu "Lock, Stock" arba "Snatch". Ir kiekviena kartą, lyg prisilietus prie auksinės orchidėjos onykso apvadais apvytos, suvirpa mano sielos vargonai ir Roland ir lumzdeliai vėjais švilpauja po keltų lygumas. Bet jūs tik pažiūrėkit [pajuskit motiniškas tonacijas mano balse]. Lock, Stock - jokios prasmės. Gal jūsų mamai ir bus sunku suvokti ar pagauti bumbsenimą loginių kaladėlių, bet jeigu tu moki išsiųst e-mailą ir tiki, kad Dievo nėra, žiūrėk, kol dar nevėlu. Pažiūrėkit i kastingą (na, gerai, Stingas - filmo silpnoji vieta, bet tik dėl to, kad jis žvaigždūnas). Visi ispolniteliai yra pagerinti. Ne kokie ten improved, o pagerinti. Jie spindi. Kiekvienas - ekraninė asmenybė. Atėjo laikas dialogams. Žiū, Bergmanas, senas iškrypėlis, tyli, Bartas - tyli, Lynchas - kartais pertyli, o Richie - kalba kaip textinis gausybės ragas. Kiekvienas sakinys - frazeologizmas. Kiekvienas sakinys - žodžių žaismas (Švenčiausioji mergele, vertėjų pasigailėk, anglų kalbos būrus išmokyk). Kiekvienas sakinys - žargono perlas. Kiekvienas vaizdas akiai toks malonus, kad jį prariji nekramtęs, o vėliau gailiesi, kad atrajot negali ir todėl gailiai gailiai mūki. Ir jokia dailės mokytoja ar akademija neišmokys taip spalvų derint: stebėkit tamsaus Londono vakaro bare spalvas. Turėčiau aptarti ir loginę grandinę, bet itin smarkiai užsiparinęs Gordijus inkščia ir tampo man už rankovės. P.S. Su kuo palyginti tą "Lock, Stock" jausmą? Žinot tas mažas stiklo parduotuvėles Vilniaus sienamiesty? Ir tuos burbulus, kurių viduje spalvoti, amorfiški morfai plūduriuoja?
Snatch jau ne tokia pyragėlio ekstazė: čia ir amerikietiško
tragizmo (deginama motina), ir antijankiško humoro.
Va, amerikietis vienas, kitas ir trečias, pamatė Lock,
Stock, skundėsi cockney akcentu ir burnojo link užatlantės. Richie
goes to Hollywood and pisses everyone off. Jis sukuria čigoną Mickey,
kurio nebesupranta ir pats. Šlapiu skuduru per snukį. Sklinda gandas vienas kitas, kad Richie reklamos klipų režisierius buvo. Už tai aš Dievui kartais ir dėkoju. Šiais laikais įvairaus kirpimo snobai netgi renkasi krūvom pasižiūrėti krūvos tų reklaminių klipų, kurie greitaeigio verslo dėka jau tapo ultra-trumpametražiniais šedevriukais. Ir Ritchie iš akių matosi, kad jis buvo gabiausias gizelis. Tas bičas - aš apie Guy (jeigu tėvai būtų jam davę vardą Dvaras, būtų mažiau suklydę) kaupė filmą savo kertelėse kūno įvairiose ne metus ir ne du. Greičiau tris.
Ir jis sprogo kaip supernova, - A.Višinskis |